2019 m. vasario 16 d.

Uosto šturvalą perėmė iš mokytojo

Uosto šturvalą perėmė iš mokytojo
2012-12-27 Jurgita Kažerskienė, Transportas Nr.8-9(45) ŽMONĖS
Klaipėdos uosto šturvalas perduotas naujam kapitonui – septynerius metus kapitono tarnyboje pavaduotoju dirbusiam Adomui Aleknai. 56-erių metų vyras tapo ketvirtuoju kapitonu Lietuvos valstybinio jūrų uosto istorijoje. A. Alekna juokauja, kad perėmus vairą į rankas niekas nepasikeitė – tik kabinetas ir raktai.

Žinoma, ir statusas, nes dabar vyras nebeturi viršininko – dvylika metų kapitonu dirbusio Viktoro Lukoševičiaus, kuris iš posto pasitraukė vasarą į viešumą iškilus kuro iš laivų grobstymo skandalui. Apie V. Lukoševičių Adomas Alekna atsiliepia kaip apie savo mokytoją. Iš posto pasitraukęs kapitonas visą gyvenimą buvo jo viršininku – daugelį metų bendrovėje „Lietuvos jūrų laivininkystė“, o vėliau kapitono tarnyboje. Dabar A. Alekna užėmė savo viršininko kėdę ir teigia, kad jei nuveiks tiek daug, kaip jo pirmtakas, itin džiaugsis savo darbu

Spalio pabaigoje tapote uosto kapitonu. Vadinasi, karjeros olimpą jau pasiekėte, ar dar yra kur kilti?

Gal dar kas nors ką nors pasiūlys, ką čia žinosi… Juokauju. Daugiau nieko nebenoriu, man užtenka. Kad tik sektųsi ir iš darbo būtų nauda. Pareigas patikėjo, beliko pateisinti viltis ir nenuvilti.

Trumpai papasakokite, koks tas kapitono darbas.

Šis darbas apima platų spektrą. Kapitonas turi nuostatus, pagal kuriuos privalo dirbti: jis atsakingas už laivybos priežiūrą, turi užtikrinti tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje ir krantinėse, atsakingas už aplinkosaugą, taršos įvykius, esame įpareigoti atlikti likvidavimo darbus.

Ar uostų kapitonai tarpusavyje bendrauja?

Yra Tarptautinė jūrų kapitonų asociacija. V. Lukoševičius yra jos narys. Dabar parašysime, kad kapitonas pasikeitė. Mes su asociacija susirašinėdavome. Iškilus klausimams, galima sulaukti kompetentingo atsakymo. Tai racionalu ir patogu, randi patvirtinimą, ar tavo priimami sprendimai teisingi.

Koks vaidmuo tenka kapitonui planuojamose suskystintų dujų terminalo statybose?

Navigacinė pusė. Pavasarį locmanai buvo išvažiavę į Daniją, kur darė tokių laivų įvedimo ir švartavimo prie krantinės, Kiaulės Nugaros, bandymus. Vertino, kokiomis sąlygomis laivas gali saugiai įplaukti ir išplaukti.

Kai buvo daromas vadinamojo pirso projektas, buvome įtraukti į veiklą. Su vyriausiuoju locmanu Rimvydu Eitučiu buvome dviejuose uostuose Ispanijoje, kad pažiūrėtume, kaip ten pastatyta ir tą patį pritaikytume mūsų uostui. Projektas juda į priekį, planuojame kitą pavasarį pradėti statybas. Ruošiame papildymus uosto naudojimo, laivybos taisyklėse. Yra kai kurių niuansų dėl laivų stovėjimo prie 1–2 krantinės. Ateityje spręsime tuos klausimus, kai vesime laivus.

Uosto kompanijos vis kalba apie būtinybę į uostą įplaukti didelio tonažo, ilgiems laivams, būti konkurencingiems. Kaip ketinama spręsti šį klausimą?

Bus baigtas laivybos kanalo gilinimas iki 14,5 m, laivybos kanalas bus išplatintas iki 150 m. Pagilinus į uostą iki pietinės vidinės akvatorijos dalies galės įplaukti laivai su 13 m grimzle. Perspektyvų yra. Atliekama studija dėl maksimalių uosto parametrų projektavimo galimybių – koks maksimalus laivybos kanalo plotis, gylis, apsisukimo baseinas. Pagal tai galėsime vertinti, kokie didieji laivai galės įplaukti į uostą. Jau dabar įvedame 294 m konteinervežius – ir apsukame, ir švartuojame.

Kuo didesni laivai, tuo atsakingesni ir mūsų poelgiai turi būti. Viena vertus, pasiruošimas priimti, saugiai įvesti, išvesti. Kita vertus, aišku, turime konkuruoti su kitais uostais, jei neįvesime, prarasime krovos srautus, jie nueis ten, kur laivai galės įplaukti. Žinome, kad kuo didesnis laivas, tuo pigiau vežti krovinius, visi skaičiuoja pinigus. Įvertiname kiekvieno didelio laivo atplaukimą ir locmanų pasiruošimą, oro sąlygas. Tai uosto prestižo reikalas, kad laivas galėtų saugiai įplaukti, išsikrauti, išplaukti. Konkurencinėje kovoje tai labai aktualu visiems.

O ar locmanai visuomet tinkamai atlieka savo darbą, yra profesionalūs?

Locmanai kasmet mokosi. Pavasarį dėl suskystintas dujas gabensiančių laivų įplaukimo į uostą jie buvo Danijos jūrų institute, atliko bandymus. Šiuo metu, planuojant dvigubą laivų eismą uoste, locmanai treniruojasi Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, treniravimo centre.

Jie kasmet dalyvauja bandymuose, tobulėja, tai yra būtina šiame amžiuje, nes laivai didėja, ilgai uoste nestovi. Siekiame, kad trumpiau stovėtų esant bet kokioms oro sąlygoms, kad apdorojimas vyktų greitai.

Kokių problemų liko, ar ką nors ketinate keisti, reorganizuoti?

Atėjau ne iš šalies, septynerius metus buvau V. Lukoševičiaus pavaduotoju. Kažko naujo neišrasiu, kas buvo daroma, tęsiu toliau.

Reorganizacija jau į pabaigą, bent jau šiuo metu nieko nenumatome. Liko dvi tarnybos – laivų eismo ir uosto priežiūros. Žmonių sumažėjo nuo 132 iki 116. Tai minimalus žmonių skaičius, be jų uostas negali tinkamai dirbti.

Septynerius metus dirbote kapitono pavaduotoju. Papasakokite, kaip karjera klostėsi iki tol.

Mokiausi Sankt Peterburge ir baigęs mokyklą atvykau į Klaipėdą. Pradėjau dirbti „Lietuvos jūrų laivininkystėje“, dirbau 25-erius metus, 13 metų dirbau kapitonu. Dirbau sausakrūviuose laivuose, pastaruosius penkerius metus konteinervežiais. Plaukiojome Šiaurės, Pietų Amerikos kontinentuose. Buvo toks laivas „Staris“ – paskutinis mano laivas.

Iš „Lietuvos jūrų laivininkystės“ atėjau čia, tai mano antroji darbovietė. Uosto kapitonas V. Lukoševičius man pasiūlė. Jis buvo „Lietuvos jūrų laivininkystės“ direktoriumi, iš ten atėjo čia dirbti, buvo mano viršininku. Turėjau ko iš jo pasimokyti. Protingas žmogus ir geras specialistas, jam viskas gerai sekėsi. Jei ir man seksis, vadinasi, iš jo išmokau daug ko naudingo.

Nostalgijos jūrai nejaučiate?

Nostalgija… darbas užgožia nostalgiją. Kartais ir į jūrą išeiname, akvatorijoje paplaukiojame, galiu įvertinti, ar jūra tokia pat, ar kitokia.

Sako, kiekvienas jūrininkas pamena siaubingus audringoje jūroje patirtus išgyvenimus. Kokie jūsų prisiminimai?

Yra buvę tų audrų. Laivu „Baptai“ esu papuolęs į audrą Biskajos įlankoje. Audra buvo kokių 11 balų, bangos didelės, šturmavome tris paras. Vežėme metalo rulonus, tad jei variklis būtų sustojęs, laivui išlikti sveikam būtų sudėtinga – atsistotų laivas šonu į bangą, po kelių bangų pasislinktų krovinys, išmuštų rulonus iš sutvirtintų vietų ir laivas, garantuoju, būtų neišlaikęs.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas