2019 m. gegužės 23 d.

Vanduo Klaipėdoje: gerti ar atsisakyti?

Vanduo Klaipėdoje: gerti ar atsisakyti?
2012-07-12 Jurga Vaišvilienė, Meridianas Nr.1 KOMENTARAI
„Leidžiu sau pasakyti, kad Klaipėdos vandenį ne tik galima, bet ir rekomenduojama gerti“, – atvirai sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas. Gerti vandenį iš čiaupo jis pataria ir miestiečiams, ir svečiams, nepaisant to, kad vanduo nėra visiškai kokybiškas. Medikų teigimu, per daug fluoro ir amonio turintis vanduo kenkia mažų vaikų dantims – net pusė mažųjų klaipėdiečių serga fluoroze. Suaugusiesiems padidintas šios medžiagos kiekis žalos nedaro. Teigiama, kad dėl to uostamiesčio viešbučiuose nėra jokios būtinybės svečius informuoti apie vandens kokybės neatitikimus.

Nuo Danės į šiaurę gyvenantiems Klaipėdos miesto gyventojams tiekiamame vandenyje fluoro kiekis siekia apie 1,6–1,8 mg/l. Pagal Europos Sąjungos normas jo kiekis turi neviršyti 1,5 mg/l. Amonio normos siekia apie 1 mg/l, o turėtų būti iki 0,5 mg/l.

„Fluoridai yra vakarų regiono problema. Vandenvietės, kurios naudoja požeminį vandenį iš didelio gylio, susiduria su šia problema. Kai kur ši problema dar aštresnė. Palangoje iki vandens pagerinimo fluoro buvo iki 2,5 mg/l, Šventojoje iki 3,5 mg/l, o Klaipėdoje apie 1,6 mg/l, maksimaliausia riba – 1,9 mg/l. Viršijimas nedidelis, tačiau privalome vandenį paruošti, kaip reikia“, – sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ laboratorijos vedėja Irena Getautienė.

Per daug fluoro turintis vanduo tiekiamas iš pirmos, seniausios Lietuvoje, 1902 m. atidarytos vandenvietės, kuri dabar rekonstruojama.

Privalo tikrinti vandenį

Viešint kai kuriose užsienio šalyse, viešbučiuose galima pamatyti iškabas negerti vandens iš čiaupo, nes jis nekokybiškas. Specialistų tikinimu, Klaipėdoje vanduo turi tik nežymių neatitikimų, tad viešbučiuose tokie pranešimai visiškai nereikalingi.

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VET) vyriausiosios inspektorės Ritos Viskantienės, visos maitinimą teikiančios įstaigos anksčiau kasmet, o nuo šių metų kas dvejus metus privalo pačios atlikti vandens iš čiaupo kokybės tyrimus ir esant neatitikimams informuoti tarnybą.

„Pagal visą priežiūrą, gaunamas ataskaitas ir vykdomą kontrolę matome, kad saugos pažeidimų, mikrobinės taršos nebuvo nustatyta, vanduo yra tikrai saugus gerti. Juk nebuvo kilę jokių ligų protrūkių dėl vandens. Visi esami vandens neatitikimai yra šalinami, priežastys žinomos. Vanduo nepaliktas likimo valiai, prieš patekdamas vartotojui dar stovi rezervuaruose, vykdoma jo dezinfekcija. Viešbučiuose tikrai nereikia jokių pranešimų, iš krano vandenį galima gerti“, – patikino VET vyriausioji inspektorė.

Ji taip pat priminė, kad vandens kokybė iš čiaupo priklauso ne tik nuo tiekėjo, kuris atsako už gerą produktą iki namo ar įstaigos įvado, bet ir nuo vidinių vandentiekio tinklų. Daugelyje namų, įstaigų vamzdynai pasenę, vanduo gali įgyti ne tik papildomą spalvą, bet ir skonį ar kvapą. „Vanduo užsistovi, nes žmonės labai taupo“, – pastebėjo R. Viskantienė.

Informuoja gyventojus

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas L. Makūnas tikina, jog gerti tiekiamą vandenį yra visiškai saugu. „Nors fluoro koncentracija viršija normą, ji absoliučiai nėra pavojinga. Fluoro perteklius kenkia mažiems vaikams, nes formuojasi dantukai, tačiau kenkia ir fluoro trūkumas. Klaipėdiečiams gerti vandenį iš „bambalio“ – finansinis nusikaltimas. Jeigu nusipirksi vandens buteliuką restorane – jis bus 10 tūkst. kartų brangesnis nei iš čiaupo, iš parduotuvės – 500 kartų, o kokybė niekuo nėra geresnė“, – tikino vandenį klaipėdiečiams tiekiančios bendrovės vadovas L. Makūnas.

Bendrovė yra įpareigota dukart per metus informuoti gyventojus apie vandens kokybę. Pasak pašnekovų, tai ir yra daroma – informacija skelbiama vietinėje spaudoje.

„Visą laiką reikės informuoti apie vandens kokybę. Vanduo gyvas organizmas, jis keičiasi, nesuprantama, į kurią pusę ir kodėl“, – patikslino L. Makūnas.

Sena bėda

Anot L. Makūno, problema dėl fluoro buvo visada, tačiau normos per didelės tapo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

„Vokiečių okupacijos metais tokio dalyko kaip fluoro turbūt niekas nebuvo išnagrinėjęs. Tarybiniais laikais buvo nustatyta, kad fluoro vandenyje gali būti 2mg/l, įstojome į Europą – norma sumažėjo iki 1,5 mg/l. Amonio reikalavimas yra 0,5 mg/l, o vandenyje nustatomas 1 mg l“, – paaiškino L. Makūnas.

L. Makūno teigimu, iki šiol bendrovė ėmėsi visų galimų priemonių, kad vanduo būtų gerinamas. „Visąlaik buvo daromi pagerinimai, kiek buvo finansavimo, problemos buvo sprendžiamos“, – sakė jis. 2000 m. vandens gerinimo įrenginiai buvo pastatyti 3-ioje vandenvietėje, iš jos vanduo tiekiamas dviems trečdaliams klaipėdiečių. Šios vandenvietės vanduo, teigiama, šiuo metu yra be trūkumų.

Tarnaus ilgai

Šiuo metu rekonstruojama pirmoji vandenvietė turėtų pradėti veikti kitų metų pabaigoje. Pasak bendrovės vyriausiosios vandenruošos technologės Stasės Sudintienės, nauja vandens ruošykla statoma šalia pirmos vandenvietės – teritorija ta pati, tačiau pastatas naujas.

„Statyboms pasibaigus dar metai bus skirti trūkumams šalinti. Vyks bandymai, tyrimai, ar vanduo kokybiškas. Tarnybos pasirašys, ar leisti tiekti vandenį, ar dar tvarkyti. Visi stebisi, kaip tiekiamas vanduo, galvoja, jog tai tiesiog iš žemės išlindęs vamzdis. Tai sudėtingi procesai, o didžiuliai hidrotechniniai įrenginiai iškloti kelių hektarų teritorijoje“, – aiškino S. Sudintienė. Senos vandens ruošyklos filtrų veikla po rekonstrukcijos bus sustabdyta.

„Jeigu vamzdynai padedami po žeme tvarkingai, garantinis laikas yra apie 50 metų, o realiai 100 metų tie vamzdynai ir bus. Su vamzdžiais nieko papildomai nereikės daryti, nebent sklendės susidėvės. Fluoro problema yra filtrai, su jais kažką reikės daryti. Siurbliai gali sugesti, reikės paremontuoti, gal po 20 metų filtrų medžiagą, smėlį reikės pakeisti“, – apie ilgalaikę investiciją pasakojo L. Makūnas.

Iki šiol buvę filtrai šalino kitus komponentus, tačiau nei fluoro, nei amonio neišvalydavo. Jiems pašalinti reikalingi specialūs filtrai.

Pirmosios vandenvietės rekonstrukcija vykdoma iš keturių finansavimo šaltinių – valstybės, Europos Sąjungos, savivaldybės bei pačios bendrovės lėšų. Ji atsieis 23 mln. litų.

Ateityje visiems patvarkymams, dalių, filtrų keitimui bendrovė turės skirti vien tik savo lėšas.

Bendrovės skaičiavimais, Klaipėdos bei rajono vandenviečių idealiam sutvarkymui reikia apie 600 mln. litų, o visos Lietuvos vandentiekio sistemos patobulinimui – 15 mlrd. litų.

Nepataria gerti

Nacionalinės vandens kokybės asociacijos vadovo Elvio Rudzianskio teigimu, gerti ar ne vandenį iš čiaupo – žmogaus pasirinkimas. Tačiau, jo nuomone, vandentiekio vanduo maistui neskirtas.

„Gerti ir iš balos galima, ožiuku niekas nepavirs. Yra kokybiškasvanduo ir nekokybiškas. Visoje Lietuvoje problema yra vamzdžiai, kurie lemia vandens kokybę. Jei jums duočiau švaraus vandens ir purviną šiaudelį, kokybė pasikeistų. Pagal higienos normas vandenvietės atsako už vandenį iki namo sienos, o toliau atsako pats vartotojas – taigi visa atsakomybė ant vartotojo pečių, vandenvietės jos neprisiima, nors vykdo didelę kampaniją reklamuodamos gerą vandens kokybę. Vanduo nukeliavęs per vamzdžius gal būti nesaugus ir neatitikti normų. Todėl žmonės, ieškantys kokybės, turi rinktis – ar pirkti vandenį, ar ji valyti filtrais“, – sakė E. Rudzianskis.

Sukelia abejonių

Vienos vandens filtrais prekiaujančios bendrovės vadovo teigimu, vanduo iš čiaupo skirtas buičiai, bet ne maistui.

„Klaipėdos vanduo“ remiasi tyrimais, kuriuos atlieka patys. Tačiau jų puslapyje pateiktoje lentelėje nenurodoma, ar vandenyje aptinkama sunkiųjų metalų – gyvsidabrio ir kitų. Man teko matyti itin senus originalius tyrimų duomenis, ten matyti, jog vandenyje yra labai nedidelis kiekis sunkių metalų. Šios medžiagos nesišalina iš organizmo, tad nors kiekis minimalus, tačiau valgant sriubą, geriant per daug metų metalai vis kaupiasi. Aš asmeniškai nenoriu ir negerčiau tokio vandens. Taip, normas jis atitinka, tačiau normas kuria žmonės“, – kalbėjo vienos bendrovės vadovas Virginijus. Anot jo, Klaipėdos vandenyje tikrinama tik kiek per 20 komponentų, Vilniuje, kiek žinau, apie 45, Vokietijoje – per 60, o JAV – apie 100.

„Reikia susimąstyti, koks tas vanduo atkeliauja. Vienoje knygoje puikiai parašyta, jog į vandenį suverčiame nuodingiausius miltelius, o mums grįžta nuodingiausios ligos. Taip pat rašoma, jog vandenyje aps- Odontologė Rūta Navickienė: „Pusės vaikų dantys paveikti fluoruozės. Fluoras kenkia besiformuojantiems dantims – t. y. vaikams iki 8 metų. Mano pačios vienas sūnus turi fluorozę, o sūnėnai visi trys. Rekomenduoju atsisakyti iš čiaupo vandens ir vaikams jį pirkti buteliuose. Jau nėščia moteris turi pagalvoti, kokį vandenį geria, nes priekinių ir kai kurių krūminių nuolatinių dantų užuomazgos formuojasi dar pilve. Pieniniuose dantyse fluoruozės nelabai įžiūrime, nes jie žymiai baltesni, tačiau 5–6 metų vaikams keičiasi dantys į nuolatinius, tuomet pamatome, koks yra emalis susiformavęs. Būna, dantys dygsta su dėmelėmis, margi, tarsi padengti debesėliais. Iki 3–4 metų vaikai turėtų naudoti befluorę pastą, nes nemoka kokybiškai išsiskalauti. Suaugusiesiems padidintas fluoro kiekis dantims nebeturi įtakos, nes jie yra susiformavę.

Praktiškai pusė vaikų, turinčių nuolatinius dantis, serga fluoruoze. Tai ne ėduonis, kitoks pažeidimas, bet dantys taip pat išvalomi ir plombuojami. Pastebime, jog daugelis tėvų nustemba išgirdę žodį fluorozė, mano, jog vaikams tiesiog sugedo dantys.“ kritai yra 40 tūkst. toksinų, iki 100 testuojama, tik iki 10 kontroliuojama. Pagalvokite, į vandenį patenka ir šampūnai, ir kitos medžiagos, kad ir stovi valymo įrangos, jos nesugeba viso to pašalinti. Sakoma, vanduo chemiškai apdorojamas, vadinasi, dar pridedama chemijos. Ir dar kas keista, pastebėjau, jog bendrovės „Klaipėdos vanduo“ pastate stovi aparatas su vandens talpa. Kyla klausimas: jei vanduo tinka gerti, kam statyti tokį butelį?“, – svarstė vienos bendrovės vadovas Virginijus. Jis teigė net nenorintis įsivaizduoti, koks vanduo pasiekia vartotoją, kai jam tenka keliauti 300 km vamzdynais, kurie kupini nuosėdų.

Tarnaus ilgai

Šiuo metu rekonstruojama pirmoji vandenvietė turėtų pradėti veikti kitų metų pabaigoje. Pasak bendrovės vyriausiosios vandenruošos technologės Stasės Sudintienės, nauja vandens ruošykla statoma šalia pirmos vandenvietės – teritorija ta pati, tačiau pastatas naujas.

„Statyboms pasibaigus dar metai bus skirti trūkumams šalinti. Vyks bandymai, tyrimai, ar vanduo kokybiškas. Tarnybos pasirašys, ar leisti tiekti vandenį, ar dar tvarkyti. Visi stebisi, kaip tiekiamas vanduo, galvoja, jog tai tiesiog iš žemės išlindęs vamzdis. Tai sudėtingi procesai, o didžiuliai hidrotechniniai įrenginiai iškloti kelių hektarų teritorijoje“, – aiškino S. Sudintienė. Senos vandens ruošyklos filtrų veikla po rekonstrukcijos bus sustabdyta.

„Jeigu vamzdynai padedami po žeme tvarkingai, garantinis laikas yra apie 50 metų, o realiai 100 metų tie vamzdynai ir bus. Su vamzdžiais nieko papildomai nereikės daryti, nebent sklendės susidėvės. Fluoro problema yra filtrai, su jais kažką reikės daryti. Siurbliai gali sugesti, reikės paremontuoti, gal po 20 metų filtrų medžiagą, smėlį reikės pakeisti“, – apie ilgalaikę investiciją pasakojo L. Makūnas.

Iki šiol buvę filtrai šalino kitus komponentus, tačiau nei fluoro, nei amonio neišvalydavo. Jiems pašalinti reikalingi specialūs filtrai. Pirmosios vandenvietės rekonstrukcija vykdoma iš keturių finansavimo šaltinių – valstybės, Europos Sąjungos, savivaldybės bei pačios bendrovės lėšų. Ji atsieis 23 mln. litų.

Ateityje visiems patvarkymams, dalių, filtrų keitimui bendrovė turės skirti vien tik savo lėšas.

Bendrovės skaičiavimais, Klaipėdos bei rajono vandenviečių idealiam sutvarkymui reikia apie 600 mln. litų, o visos Lietuvos vandentiekio sistemos patobulinimui – 15 mlrd. litų.

Nepataria gerti

Nacionalinės vandens kokybės asociacijos vadovo Elvio Rudzianskio teigimu, gerti ar ne vandenį iš čiaupo – žmogaus pasirinkimas. Tačiau, jo nuomone, vandentiekio vanduo maistui neskirtas.

„Gerti ir iš balos galima, ožiuku niekas nepavirs. Yra kokybiškas vanduo ir nekokybiškas. Visoje Lietuvoje problema yra vamzdžiai, kurie lemia vandens kokybę. Jei jums duočiau švaraus vandens ir purviną šiaudelį, kokybė pasikeistų. Pagal higienos normas vandenvietės atsako už vandenį iki namo sienos, o toliau atsako pats vartotojas – taigi visa atsakomybė ant vartotojo pečių, vandenvietės jos neprisiima, nors vykdo didelę kampaniją reklamuodamos gerą vandens kokybę. Vanduo nukeliavęs per vamzdžius gal būti nesaugus ir neatitikti normų. Todėl žmonės, ieškantys kokybės, turi rinktis – ar pirkti vandenį, ar ji valyti filtrais“, – sakė E. Rudzianskis.

Sukelia abejonių

Vienos vandens filtrais prekiaujančios bendrovės vadovo teigimu, vanduo iš čiaupo skirtas buičiai, bet ne maistui.

„Klaipėdos vanduo“ remiasi tyrimais, kuriuos atlieka patys. Tačiau jų puslapyje pateiktoje lentelėje nenurodoma, ar vandenyje aptinkama sunkiųjų metalų – gyvsidabrio ir kitų. Man teko matyti itin senus originalius tyrimų duomenis, ten matyti, jog vandenyje yra labai nedidelis kiekis sunkių metalų. Šios medžiagos nesišalina iš organizmo, tad nors kiekis minimalus, tačiau valgant sriubą, geriant per daug metų metalai vis kaupiasi. Aš asmeniškai nenoriu ir negerčiau tokio vandens. Taip, normas jis atitinka, tačiau normas kuria žmonės“, – kalbėjo vienos bendrovės vadovas Virginijus. Anot jo, Klaipėdos vandenyje tikrinama tik kiek per 20 komponentų, Vilniuje, kiek žinau, apie 45, Vokietijoje – per 60, o JAV – apie 100.

„Reikia susimąstyti, koks tas vanduo atkeliauja. Vienoje knygoje puikiai parašyta, jog į vandenį suverčiame nuodingiausius miltelius, o mums grįžta nuodingiausios ligos. Taip pat rašoma, jog vandenyje apskritai yra 40 tūkst. toksinų, iki 100 testuojama, tik iki 10 kontroliuojama. Pagalvokite, į vandenį patenka ir šampūnai, ir kitos medžiagos, kad ir stovi valymo įrangos, jos nesugeba viso to pašalinti. Sakoma, vanduo chemiškai apdorojamas, vadinasi, dar pridedama chemijos. Ir dar kas keista, pastebėjau, jog bendrovės „Klaipėdos vanduo“ pastate stovi aparatas su vandens talpa. Kyla klausimas: jei vanduo tinka gerti, kam statyti tokį butelį?“, – svarstė vienos bendrovės vadovas Virginijus. Jis teigė net nenorintis įsivaizduoti, koks vanduo pasiekia vartotoją, kai jam tenka keliauti 300 km vamzdynais, kurie kupini nuosėdų.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas