2019 m. rugpjūčio 23 d.

Žemę šildančios trasos tuština gyventojų kišenes

Žemę šildančios trasos tuština gyventojų kišenesBMC
2014-01-10 Ilona Gelžinytė, Meridianas Nr. 3 AKTUALIJOS
Užsitęsusi žiema gerokai ištuštino gyventojų kišenes – šildymo sezonas truko ilgiau nei įprasta. 3000 litų – maždaug tiek šiais metais atsiėjo šildymo sezonas standartinio 60 kv. m būsto savininkams Klaipėdoje. Žiema buvo itin negailestinga – prisnigo net ir balandį. Sniegas laikėsi ilgiausiai, išskyrus tas vietas, kur po žeme driekiasi šilumos trasos. Čia pavasaris atėjo anksčiausiai – sausos žolės ruožas aiškiai parodė, kad po žeme nutiestas vamzdynas.

Ar dėl šildomos žemės ir net viduržiemį žaliuojančios žemės išauga sąskaitos ir gyventojams? Kiek pakeliui į daugiabučius iššvaistoma šilumos energijos? Kodėl šildoma žemė, kai namuose vėsu ir tenka susisupti į pledus? Tokie klausimai kyla dažnam klaipėdiečiui.

Šildoma žolės

Devyniolika daugiabučių pietinėje miesto dalyje administruojančiai bendrijai „Bandužiai“ užsisakius termovizines pastatų nuotraukas, parodančias, ar statiniai energetiškai efektyvūs, pastebėta, kad nemažiau šilumos skleidžia po žeme nusidriekusios trasos.

„Štai pavyzdys – lauke yra maždaug pusė laipsnio šalčio, o toje vietoje, kur driekiasi trasa, matome, kad fiksuojama 5,1–6,5 laipsnių šilumos. Tai gal renovaciją reikia pradėti nuo trasų? Štai ir dabar – žiūriu pro langą ir matau, kad vietoje, kur nuvestas vamzdynas, žolė tokia vešli, jog būtų galima ganyti gyvulius“, – pastebėjo bendrijos vadovė Ligita Girskienė.

Ji kreipėsi į „Klaipėdos energiją“, tačiau sulauktas atsakymas neįtikino. Moteris tikru juoku pavadino pasakymą, jog pakeliui į daugiabučius netenkama tik apie 12 proc. šilumos energijos. „Paprašiau pateikti skaičiavimus, tačiau nieko nesulaukiau. Man jų pasakymas tik juoką sukėlė“, – atviravo pašnekovė.

Nuostoliai – iš gyventojų kišenės

Tuo tarpu „Klaipėdos energijos“ atstovai atkerta, kad stebėtis aptirpusiu sniegu vietose, kur eina trasa – nevertėtų. Raginama pasižiūrėti į automobilių dujų išmetamuosius vamzdžius – jie juk ir neapšąla.

„Centralizuotai tiekti šilumą iš katilinių į vartotojų namus ar biurus be jokių nuostolių yra neįmanoma. Kaip kad ir nėra tokio namo, kuris būtų visiškai sandarus ir neišleistų į lauką šilumos iš šildomų vidaus patalpų“, – sakė Vilius Buinevičius, „Klaipėdos energijos“ technikos direktorius.

Pasak energetikos specialistų, šilumos nuostoliai šilumos trasose uostamiestyje svyruoja apie 13 proc., tuo tarpu nerenovuoti daugiabučiai per nesandarias sienas, stogą, langus iššvaisto apie 50–60 proc. patiekiamos šilumos.

Paskaičiuota, kad Lietuvoje pakeliui į daugiabučius vidutiniškai iššvaistoma apie 15 proc. šilumos energijos. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse taip netenkama apie 12 proc. energijos.

Pagal kainų komisijos patvirtintą tvarką, už šildomą žemę ir šitaip tuščiai eikvojamą energiją moka ir „Klaipėdos energija“, ir gyventojai. Klaipėdiečiai, gavę sąskaitas už šildymą, dažnai nė nežino, kad turi susimokėti ir už viduržiemį po langais žaliuojančią žolę.

Atnaujino tik trečdalį

Didžiojoje Klaipėdos dalyje dar tebelikusios sovietiniais metais nutiestos šilumos trasos. Tada taikytos technologijos primityvios – vamzdžiai buvo apvynioti vata ir pakloti į gelžbetoninius kanalus. Užsikišus drenažinėms sistemoms, vamzdžiai buvo apsemiami vandeniu, izoliacija tapdavo neefektyvi. Iš viso mieste yra 210 km centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Atnaujinta – tik trečdalis.

Prasčiausia situacija senamiestyje – tiek į šiaurę, tiek į pietus nuo Danės.

Dabar senieji vamzdžiai keičiami į modernesnius, su vandeniui nepralaidžia izoliacija. Tačiau ir ši izoliacija nepasižymi visišku sandarumu – vis dar prarandama apie dešimtadalį pagamintos šilumos energijos.

Pernai „Klaipėdos energija“ pakeitė apie 5,1 km šilumos trasų. Darbai kainavo apie 8,91 mln. litų.

Šiais metais nuo birželio iki spalio ketinama pakeisti apie 5,17 km vamzdyno, tam bus išleista apie 9 mln. litų.

Primename, kad „Klaipėdos energijos“ grynasis pelnas praėjusiais 2012 m. siekė 9,055 mln. litų, 2011 m. – 7,256 mln. litų, o 2010 m. – 11,202 mln. litų. Beveik pusę gauto pelno „Klaipėdos energija“ perveda savivaldybei.

Bendrovės tinklalapyje skelbiama, kad darbo užmokestis įmonės vadovams, ypač dvylikai pagrindinių bendrovės darbuotojų, užimančių vadovaujamas pozicijas, tame tarpe ir dirbantys direktorių pavaduotojais, uždirba vidutiniškai po 7300 litų, padalinių vadovai – 4161 litų, neatskaičius mokesčių bet ir neįskaičiuojant premijų bei priedų.

„Klaipėdos energiją“ valdo: 75,2 proc. akcijų – Klaipėdos miesto savivaldybė, 19,64 proc. – „Fortum Heat Lietuva“, 4,38 proc. – „Renewable Investiments Limited“ ir 0,74 proc. – privatūs akcininkai.

Naujausias numeris

ATSARGIAI, SKOLININKAI:

UAB “Gokartas“ Direktorius Darius Baltramiejūnas
UAB “Autojarus hidraulika“ Direktorius Remigijus Jasiūnas